Vitoldas Kochanovskis - 2005/2006 Belgija

Belgai nemėgsta imigrantų, kurių yra iš tiesų daug – apie tris milijonus visoje Belgijoje, todėl tu turi ateiti ir sudominti. Jie tikriausiai nežinos nei kur ta Lietuvėlė, nei kas joje gyvena, bet jeigu tu tik sudominsi, visas kaimas kalbės apie tave, nes supras, kad ne tik Belgijoje gyvena žmonės.
Belgams yra šventi trys dalykai: futbolas, alus ir šeimos vakarienė. Vakarieniauja jie visad kartu ir, net jei tu vėluosi ar šiaip būsi užsiėmęs, jie tavęs lauks.
Jei nori elgtis, kaip tau patinka ir visai tau nerūpi, ką apie tave pagalvos – važiuok į Belgiją ir praleisk ten metus!

Angerona Ambrasaitė - 2005/2006 Vokietija

Nebijok pasakyti, kad galvoji kitaip, nors už nugaros ims šnabždėtis.
Nebijok daryti tai, ko nori, nors ir pasakys, kad klysti.
Nebijok stovėti tiesiai, nors bandys tave palaužti.
Nebijok paprašyti pagalbos, nors nenorės tau padėti.
Nebijok norėti būti suprastas, nors tavęs ir nesupras.
Nebijok tikėti, kad bus kitaip. Bus.

Monika Rudytė - 2005/2006 Danija

Jei reikėtų apibūdinti danų gyvenimo būdą vienu sakiniu, turbūt pasakyčiau: LAISVĖ SU ATSAKOMYBE! Norintiems patirti daugybę neišdildomų įspūdžių, susipažinti su įdomiais, mielais bei ištikimais žmonėmis, susirasti tikrų draugų bei pamatyti gražią šalį patariu: važiuokit į Daniją!

Linas Lobeckis - 2005/2006 JAV

JAV – didelė šalis... 50 visiškai skirtingų valstijų ir skirtingi žmonės. Laisva šalis su daug įstatymų. Joje gali rasti bet kokį hobį, tisiog reikia turėti noro. Žmonės labai draugiški, norinys padėti, tereikia tos pagalbos paprašyti. Mokykla labai skiriasi nuo mūsų, ji kartais gali būti ir labai linksma, ypač jei joje pasirenki dalykus, kurie tave domina. Nereikia bijoti naujų įspūdžių ir būti atviram.

Karolina Žoramskytė - 2005/2006 Vokietija

Sakysiu atvirai bei nuoširdžiai: bus sunku, nelengva, netrūks ir nesusipratimų. Kartais pagalvoji: “Ką čia apskritai aš veikiu?” ir būna minučių, kai pasijauti visiškas kvailys. Tačiau būna apstu tų nepakartojamų, nuostabių bei žodžiais neapsakomų akimirkų, kurias laikysi visą gyvenimą savo atminty, kurias pasakosi savo pažįstamiems, draugams, artimiesiems, šeimos nariams bei dalinsies savo nepakartojama patirtimi. Ši patirtis išliks visą tavo gyvenimą, kuri yra dalis tavo gyvenimo mokyklos.

Elzė Uždavinytė - 2005/2006 Danija

Viskas prasidėjo nuo to, kad atvažiavęs vienas, palikęs savo šeimą, draugus ir viską, kuo gyvenai, susidūrei su nauju gyvenimu, naujais žmonėmis ir pažinai naują, o gal tiesiog truputėlį kitokį save. Iki šiol atsimenu, kaip išėjusi iš lėktuvo ir pasiėmusi vienintelį lagaminą žengiau žingsnį. Žingsnį link naujų pažinčių, nuotykių, svajonių ir atradimų. Mane pasitiko vienas didelis didelis apkabinimas iš vienos YFU Danijos savanorės ir aš pasijutau, jog manęs tikrai kažkas laukė, nors aš to žmogaus net nepažinojau.

Monika Skorupskaitė - 2005/2006 Vokietija

Kartais susimąstydavau, kodėl kai kurie žmonės tokie geri man. Man, kažkokiai nepažįstamai panelei iš kažkokios nepažįstamos Lietuvos. Nuvažiavau į Vokietiją ir nieko neturėjau: nei draugų, nei šeimos, nei supratimo. Užtat turėjau supratingumo. Turėjau turėti. O kaip suprasti ir vertinti žmones, kurie tiesiog paglosto ranką ir pasako: “Jei turėsi problemų, kreipkis, aš galiu tau padėti”..? Kaip suprasti klasės draugus, su kuriais jau antrą mėnesį (nors laisvai kalbėti nemokėjau) galėjau juoktis iki ašarų?
Ir ką aš tokio padariau, kad išvažiuojant vienas draugas pasakė: “Žinai, be tavęs šie metai būtų pilki”?
Aš nepadariau nieko. Aš tiesiog buvau. Buvau savimi ir mylėjau kitus. O kad kiti mane irgi mylėjo – pajaučiau, nors nesu jautri. Gyvenimas nėra rožėm klotas. Tas rožes žmogus turi pasikloti pats.

Ieva Martinaitytė - 2005/2006 Danija

Ši šalis nuo Lietuvos skiriasi ir nemažai. Bendravimu, tarp suaugusių ir vaikų nėra bendravimo sienos, jie vienas kitam labai atviri. Danai nebijo kalbėtis temomis, kurios Lietuvoje yra tabu.
Danijoje visi atsipalaidavę, niekas niekur neskuba, to ir aš išmokau.

Sigita Mostavičiūtė - 2005/2006 JAV

Amerika – šalis didi, graži, valdinga,
Kiekvienam ji išradinga.
Ką atrasi, ką prarasi...
Bet vis vien suprasi:
Daug kalbų – margų margiausių,
Daug žmonių – baltų, gelsvų, juodų juodžiausių.
Tolerancija – tautų kalba!
Šypsena – visų mama.

Rokas Midveris - 2003/2004 Danija

Rokas rašo. Buvau Danijoj. Šalis skiriasi ir nemažai, žmonės skirtingi ir į viską kitaip reaguoja, kitaip suvokia. Man Danijoj labai patiko. Bet aš iš karto pasakau - ten gyvent nelabai norečiau (smulkmenos vėliau).

Marta Vilkancaitė - 2002/2003 Danija

O tada visus privertė kalbėt angliškai vien dėl to, kad aš ten buvau :) Ji pristatė mane kaip savo draugę!!! ne klasiokę, o DRAUGĘ

Ir vis dėlto danai moka pritrenkt. Taip priėjo ir pasakė, kad aš miela. Ir nuėjo. Ir dar tokiu tonu, lyg pranešdama apie kabineto pakeitimą. Nieko nesuprantu.

Aš jai aprodžiau namus ir supratau, kad čia - viskas tiek pat mano, kiek ir visos likusios šeimos. Gera.

O iš esmės kūgelis jiems labai patiko, tik jie nebuvo išalkę :) ir dar klausė, kodėl jis žalios spalvos:) reikėjo pamatyti kaip nudžiugo jų akys, kai desertui pasiūliau spageti :)

NIEKADA NEPAMIRŠK ŠYPSOTIS, NES NIEKADA NEŽINAI, KAS IR KADA ĮSIMYLI TAVO ŠYPSENĄ

Gabrielė Tervidytė - 2000/2001 Danija

Visus metus jie man teikė šilumą, šypsenas ir labai palaikė matydami, kad ilgiuosi kažko iš toli toli. Jie priėmė mane tokią, kokia buvau. Priėmė į savo namus ir širdis.

Miglė Krikščiūnaitė - 2003/2004 Vokietija

Tikrai verta išvažiuot metams į kitą "civilizaciją". Nors ne visada lengva, bet viskas išgyvenama. Nauji draugai, tėvai, pažintys, nepamirštami įspūdžiai visam laikui. Nesusipratimai tik paįvairina ir taip vietoje nestovintį gyvenimą.

Lina Baranauskaitė - 2003/2004 Danija

Manau, kad mainų programa yra vertingas dalykas, padedantis pažinti kitą tautą, žmones, gyvenimą ir save patį. Be danų kalbos dar išmokau daug svarbių dalykų gyvenimui, kurių kitaip gal ir nebūčiau atradus. Pilna laisvė ir pilna atsakomybė, daug nuostabių mylinčių žmonių ir begalės naujų pamokų bei patyrimų padarė mano mainų programos metus tikrai nuostabiais!

Emilija Petrauskaitė - 2003/2004 Vokietija

Sveiki,
2003-2004-uosius mokslo metus praleidau Vokietijoje, Drezdeno mieste. Nors miestas savo dydžiu prilygo Kaunui, praleisti metai užsienyje buvo nė kiek nepanašūs į lietuviškuosius. Daug keliavau, susipažinau su daugeliu šaunių žmonių iš viso pasaulio, radau draugų ir galiu pasakyti: turiu namus Drezdene, nes mano vokiškoji šeima priėmė mane kaip antrą vaiką, labai padėjo integruotis ir visada palaikė. Po metų Vokietijoje tapau savarankiškesnė bei aktyvesnė ir siūlyčiau kiekvienam praleisti metus užsienyje.
Emilija

Aistė Baltraitytė - 2007/2008 Danija

Neneigsiu, kad baimės prieš išvažiuojant, liūdesio ir nesusipratimu išvykus, neišvengiau. Tačiau nė už ką pasaulyje nekeisčiau savo apsisprendimo išvykti ir jei tik galėčiau, tai viską išgyvenčiau dar dešimt kartų. Tiesiog turi viduje tokį didelį, šiltą, pilną gerų emocijų ir meilės jausmą, kuris neapsakomas, neaprašomas ir niekaip neapibūdinamas padeda tau gyventi ir žvelgti į pasaulį kitomis akimis.

Aušra Nociūtė - 2008 Japonija

Per mėnesį buvimo Japonijoje patyriau daugiau nei per visą savo gyvenimą, nuo maudymosi Ramiajame vandenyne, laipiojimo po Japonijos kalnus, iki gyvenimo su nuostabia, supratinga šeima ir susipažinimo su japoniška technika, kurią mes turėsime po kokio pusės amžiaus. Galiu drąsiai pasakyti - tai buvo geriausia vasara mano gyvenime.

Rūta Ruočkutė - 2007/2008 Vokietija

Tik staiga, kažkas sušaukė mano vardą. Staigiai atsisukau ir išvydau Juos. Senyvo amžiaus vyras, truputėlį pražilęs ir šalia jauna panelė, kokių 18 metų. Iš pradžių nesupratau, tik kai pamačiau plakatą "Willkommen Ruta" supratau, kad tai manęs. Aptirpo kojos. Nemoku apsakyti koks tai buvo jausmas. Lyg manęs būtų atvažiavę pasiimti į naują, nepažįstamą, neaiškų gyvenimo tarpsnį (Taip ir buvo!).
Iš pradžių, tokie svetimi, tokie kitokie žmonės man Jie atrodė, bet nuo pat pirmų akimirkų elgėsi su manimi kaip su tikra dukra ar seserimi.
Taip šeimoj ir pajunti, kad nesi ir nebūsi vienas šalyje, kurioje turėsi praleisti visus metus.