Monika — JAV, 2010/2011
„Tautų, rasių, religijų įvairovė. Amerika — šalis, kur gyvenimas verda, kur žmonės gyvena.“
Urtė — Čilė, 2010/2011
„Čiliečiai visada viskam pritaria ir viskam sako “taip”, nors taip ir nemano. Ir jie visada sako, kad viską atliks tuojau pat, nors pajudėti nežada bent pusvalandį.“
Jūra — JAV, 2010/2011
„Žmonės labai draugiški ir labai skiriasi nuo europiečių. Amerikiečiai turi daug tradicijų, bei tvirtai laikosi savo principų. Labai didelė rasių įvairovė, todėl daug įdomių asmenybių. Jei mokėsi pasirinkti veiklas, Amerikoje niekada nebus nuobodu.“
Medeinė — Norvegija, 2010/2011
„Daugybė nepažįstamų žmonių tapo artimais ir padėjo įvairiose situacijose. Mane supo pozityvumas ir tolerancija, kurios teko išmokti ir man, o draugai bei pažįstami dabar gyvena visuose žemynuose.“
Monika — JAV, 2010/2011
„Aš turėjau geriausius metus, geresnius, nei galėjau tikėtis. Išbandžiau viską: išmokau žaisti beisbolą, buvau mokyklos plaukimo rinktinėje, į mokyklą važinėjau geltonu mokyklos autobusu. Juk daugelis žmonių svajoja gyventi kaip filme. Na, manau, man pasisekė. Gyvenau tikrą Amerikietišką gyvenimą!“
Vakaris — Belgija, 2010/2011
„Kiekvieną kartą prisiminus Belgiją ateina Speculoos Pasta skonis. Neparagavęs, nesužinosi.“
Ieva — Danija, 2010/2011
„Nerimas ir lūkesčiai prieš išvažiuojant. Laisvė. Atsakomybė. Pasirinkimai. Atradimai. Iššūkiai. Perlipimas per savo ribas. Kompleksų paleidimas mainų metu. Nostalgija. Geri prisiminimai. Ryšiai visam gyvenimui. Neįkainojama patirtis sugrįžus.“
Urtė — Čilė, 2010/2011
„Čilę galėčiau pavadinti šypsenų, vakarėlių ir “taip” šalimi. Autobusų vairuotojai ten šypsosi. Vakarėliai yra neatskiriama mainų moksleivių patirtis.“
Medeinė — Norvegija, 2010/2011
„Greičiausiai nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad savo mainų metų neiškeisčiau į nieką. Tai buvo stiprių išgyvenimų, naujų patirčių ir savęs pažinimo metas.“
Jūra — JAV, 2010/2011
„Amerikoje man labai patiko, nors ir važiavau turėdama naivių lūkesčių. Šeima mane priėmė kaip tikrą dukrą bei seserį ir aš tikrai tikiu, kad mes dar ilgai palaikysime ryšį. Mokykla buvo nuostabi: galėjau pamokas pasirinkti pagal savo interesus, labai daug popamokinės veiklos, gali daug sportuoti.“
Monika — JAV, 2010/2011
„Įsivaizduokite šalį, kur viskas įmanoma, kur visos galimybės tobulėti, kur užtektinai vietos svajonėms įgyvendinti. Įsivaizduokite, kur žmonės skuba, eina, kalba, kur TIK užvertęs galvą pamatysi dangų, ir kur naktį šviesiau nei dieną!“
Rūta — Vokietija, 2009/2010
„2009-2010m. mokslo metai buvo išskirtiniai. Juos praleidau ne savo, o vienoje Vokietijos gimnazijų. Per dieną atsidūriau tarsi kitame gyvenime ir pradėjau viską nuo pradžių: nauji namai, nauja kalba, kita šeima, nauji žmonės, kitoks maistas, papročiai ar įpročiai...viską teko pažinti iš naujo. Apie tai galima kalbėti ir pasakoti be perstojo, tačiau niekas to nesupras, pats nepatyręs savu kailiu. Begale teigiamų emocijų,net kartais iškilę sunkumai suteikė neįkainojamos patirties, kurios niekada nepamiršiu...“
Gintė — Čilė, 2009/2010
„Dauguma mano, kad ten, Čilėj, šaly, esančioj ant pasaulio krašto, viskas kitaip: tualete vanduo sukasi į kitą pusę, žmonės minta žiogais arba bent jau vien mėsa, visų vardai Chuanai ar bent jau Pančesai, o gali būt, kad iš vis ten tik indėnai laksto - juk trečiasis pasaulis. Bet tai tik mitai mitai mitai... Išdrįskit nuvažiuoti ir patys patikrinkit, kaip yra ten, kažkur toli, už jūrų ir marių!“
Simona — Japonija, 2010
„Apie Japoniją svajojau jau nuo mažumės. Viskas prasidėjo nuo vaikiškiausių dalykų, bet išaugo iki to, ką patyriau ir pamačiau savom akim. Tas mėnuo, kurį praleidau šioje, vis dar daug kam paslaptingoje ir tolimoje žemėje, tapo vienu įsimintiniausių įvykių mano gyvenime. Gyvenimas su supratinga šeima, tradicinis maistas, žmonės, jų žvilgsniai nukreipti į tave, viskas taip keista, savotiška, tačiau labai miela prisiminti. Jei kas suteiktų antrą šansą, manau vis tiek rinkčiausi tą pačią šalį tik ilgesniam laikui, nes Japonijos pamatyti tikrai 30 dienų neužtenka!“
Ieva — Norvegija, 2009/2010
„Man tai atvėrė duris į pasaulį“ — posakis, kurio ankščiau nesupratau, bet dabar galiu pasigirti, jog mano durys į pasaulį tikrai atidarytos :) “
Monika — Vengrija, 2009/2010
„Mainų programos geriausias būdas pažinti kitas kultūras ir pradėti dar labiau vertinti savo šalį.“
Rūta — Vokietija, 2009/2010
„Galiu teigti, jog mainų metai pakeitė mano gyvenimą iš esmes. Dabar vėl grįžau į Vokietiją, bei planuoju pradėti studijas. Ar kartočiau tai vėl, jei kas suteiktu galimybę atsukti laiką atgal? Vienareikšmiškai TAIP! Į nieką neiškeisčiau nei vienos dienos, kurią praleidau mainų moksleivės rolėje.“
Laura — Prancūzija, 2009/2010
„Prancūzai tikrai labai šilti žmonės, kurie noriai padeda susipažinti su sava kultūra (kuri, beje, pakankamai skiriasi nuo lietuviškosios). Per tuos metus, praleistus Paryžiuje, aš įgijau daugiau patirties ir išmokau daugiau, nei per visus iki tol . O namai, kur gyvenau, man dabar yra antrieji namai, kur galiu visados sugrįžti, kur manęs laukia prancūziška šeima.“
Donatas — JAV, 2009/2010
„Kaip visur sakoma, tai yra svajonių ir išsipildymų šalis. Bet šauniausias dalykas joje — amerikietiškas futbolas. Turbūt daugelio Lietuvos vyru svajonė, kurią aš įvykdžiau.“
Monika — Vengrija, 2009/2010
„Per tas 6 savaites patyriau visokių jausmų. Nauji draugai, kelionės praplėtė akiratį.“
Lina — Norvegija, 2008/2009
„Metų pabaiga buvo tokia nuostabi, jog nusprendžiau baigti mokykla Norvegijoje, ką dabar ir darau.“
Sotera — Šveicarija, 2008/2009
„Mano mainų metai buvo geriausi metai mano gyvenime. Jei galėčiau atsukti laiką atgal ir vėl svarstyti ar vykti į mainų metus,bet kokiu atveju TAIP! Šie metai buvo tiesiog nuostabūs, pažinau naują šalį,susiradau naują antrą šeimą, begales draugų, bet ir pati pasikeičiau (tapau tolerantiškesnė, daugiau atsipalaidavusi ir subrendau kaip asmenybė). Per šį laiką pamilau šią šalį taip, kad nusprendžiau čia sugrįžti ir šiuo metu studijuoju Berno universitete.“
Aušra — Japonija, 2008
„Per mėnesį buvimo Japonijoje patyriau daugiau nei per visą savo gyvenimą, nuo maudymosi Ramiajame vandenyne, laipiojimo po Japonijos kalnus, iki gyvenimo su nuostabia, supratinga šeima ir susipažinimo su japoniška technika, kurią mes turėsime po kokio pusės amžiaus. Galiu drąsiai pasakyti — tai buvo geriausia vasara mano gyvenime.“
Gabrielė — Japonija, 2008
„Prisimenu, kaip prieš vykdama galvojau, kad į tokią egzotišką šalį, kaip Japonija, geriau nevykti ilgesniam laikotarpiui - penkios savaitės pats tas. Bet ooo, kaip aš klydau!!! Jei kas duotų man mainų metus ten... Ar mainai paliko manyje pėdsaką? Na, jei tai, jog ketvirtus metus iš eilės, kiekvieną dieną bent sekundę pagalvoti apie Japoniją pavadinsime pėdsaku, tai taip“
Monika — Vokietija, 2007/2008
„Pamenu, kaip dar pačioje mainų metų pradžioje, važiuodavau dviračiu iš savo vokiškosios mokyklos ir galvodavau „Kodėl?! Juk aš net dviračių nemėgstu! O dabar tenka dešimtis kilometrų čia bildėt..!" O tos mintys netruko pasikeisti greit, lygiai taip pat, kaip ir patys metai. Krūva naujų žmonių, papročių, kultūrų, užsiėmimų, patirčių ir idėjų. Žinau tik tiek, kad mainų metų neįmanoma patalpinti į keletą sakinių, tam prireiktų bent poros knygų! Ir tai, kad dėka jų pradėjau plačiau žvelgti į pasaulį. Žinoma, juk galiausiai net mėgaudavausi kelionėmis dviračiu! Ar galit tuo patikėti? Štai ką daro mainų metai!(: “
Milda — Belgija, 2007/2008
„Belgija turi seniausia Europoje geležinkelio sistemą ir virš 800 rūšių alaus. Belgijoje gaminami kalnai šokolado ir kalbama trimis kalbomis. Belgijoje valgomos bulvytės su majonezu, o gruodžio 6d švenčiama St Nicola- praktiškai mažosios Kalėdos. Belgijoje skiriasi požiūris į maistą, o visuose namuose kaba kalendorius, kuriame planuojamas seimo laikas. Belgijoje nieko netrūksta, tačiau iš jos išvykus staiga ima trukti visko!“
Simas — JAV, 2007/2008
„Didžiausias ir ryškiausias kultūrinis patyrimas buvo mano mainų metai JAV. Prisitaikyti yra labai paprasta, kas yra labai svarbu mainų moksleiviui, o aplinkinių žmonių indėlis yra didžiulis. Šalis yra labai patraukli, o mainų moksleiviai joje yra labai svarbi ir reikšminga dalis. Visuomet rasite kur nueiti, ką pamatyti, išbandyti ar paragauti.“
Justina — Šveicarija, 2007/2008
„Sutikti Kalėdų rytą su priimančiąja šeima Alpių papėdėje buvo akimirka, kurią nuo šiol prisimenu kiekvieną Kalėdų rytą.“
Rūta — Vokietija, 2007/2008
„Tik staiga, kažkas sušaukė mano vardą — staigiai atsisukau ir išvydau Juos. Senyvo amžiaus vyras, truputėlį pražilęs ir šalia jauna panelė, kokių 18 metų. Iš pradžių nesupratau, tik kai pamačiau plakatą "Willkommen Ruta" supratau, kad tai manęs. Aptirpo kojos. Nemoku apsakyti koks tai buvo jausmas. Lyg manęs būtų atvažiavę pasiimti į naują, nepažįstamą, neaiškų gyvenimo tarpsnį (taip ir buvo!).“
Aistė — Danija, 2007/2008
„Neneigsiu, kad baimės prieš išvažiuojant, liūdesio ir nesusipratimu išvykus, neišvengiau. Tačiau nė už ką pasaulyje nekeisčiau savo apsisprendimo išvykti ir jei tik galėčiau, tai viską išgyvenčiau dar dešimt kartų. Tiesiog turi viduje tokį didelį, šiltą, pilną, gerą emociją ir meilės jausmą, kuris neapsakomas, neaprašomas ir niekaip neapibūdinamas padeda tau gyventi ir žvelgti į pasaulį kitomis akimis.“
Rūta — Vokietija, 2007/2008
„Iš pradžių, tokie svetimi, tokie kitokie žmonės man Jie atrodė, bet nuo pat pirmų akimirkų elgėsi su manimi kaip su tikra dukra ar seserimi. Taip šeimoj ir pajunti, kad nesi ir nebūsi vienas šalyje, kurioje turėsi praleisti visus metus.“
Monika — Danija, 2006/2007
„Niekada nepamiršiu lietaus, kuri pamilau. Taip pat atmintyje įstrigo tai, jog jie geria labai daug vandens, o į mokytojus niekas nesikreipia "Jūs". Danai labai sarkastiški ir prie to reikia labai priprasti :) Dviratį Danijoje myniau kasdien... nesvarbu ar lietus, ar sniegas, ar saulė švietė - myniau pedalus net per didžiausias audras!“
Vitoldas — Belgija, 2005/2006
„Belgams yra šventi trys dalykai: futbolas, alus ir šeimos vakarienė. Vakarieniauja jie visad kartu ir, net jei tu vėluosi ar šiaip būsi užsiėmęs, jie tavęs lauks. Jei nori elgtis, kaip tau patinka ir visai tau nerūpi, ką apie tave pagalvos — važiuok į Belgiją ir praleisk ten metus!“
Monika — Vokietija, 2005/2006
„Ir ką aš tokio padariau, kad išvažiuojant vienas draugas pasakė: „Žinai, be tavęs šie metai būtų pilki“.
Aš nepadariau nieko. Aš tiesiog buvau. Buvau savimi ir mylėjau kitus. O kad kiti mane irgi mylėjo — pajaučiau, nors nesu jautri. Gyvenimas nėra rožėm klotas. Tas rožes žmogus turi pasikloti pats.“
Sigita — JAV, 2005/2006
„Amerika - šalis didi, graži, valdinga,
Kiekvienam ji išradinga.
Ką atrasi, ką prarasi...
Bet vis vien suprasi:
Daug kalbų - margų margiausių,
Daug žmonių - baltų, gelsvų, juodų juodžiausių.
Tolerancija - tautų kalba!
Šypsena - visų mama.“
Ieva — Danija, 2005/2006
„Ši šalis nuo Lietuvos skiriasi ir nemažai. Bendravimu, tarp suaugusių ir vaikų nėra bendravimo sienos, jie vienas kitam labai atviri. Danai nebijo kalbėtis temomis, kurios Lietuvoje yra tabu. Danijoje visi atsipalaidavę, niekas niekur neskuba, to ir aš išmokau.“
Karolina — Vokietija, 2005/2006
"Sakysiu atvirai bei nuoširdžiai: bus sunku, nelengva, netrūks ir nesusipratimų. Kartais pagalvoji: "Ką aš čia apskritai veikiu?" ir būna minučių, kai pasijauti visiškas kvailys. Tačiau būna apstu tų nepakartojamų, nuostabių bei žodžiais neapsakomų akimirkų, kurias laikysi visą gyvenimą savo atminty, kurias pasakosi savo pažįstamiems, draugams, artimiesiems, šeimos nariams bei dalinsiesi savo nepakartojama patirtimi. Ši patirtis išliks visą tavo gyvenimą, kuri yra dalis tavo gyvenimo mokyklos."
Monika — Vokietija, 2005/2006
„Kartais susimąstydavau, kodėl kai kurie žmonės tokie geri man. Man, kažkokiai nepažįstamai panelei iš kažkokios nepažįstamos Lietuvos. Nuvažiavau į Vokietiją ir nieko neturėjau: nei draugų, nei šeimos, nei supratimo. Užtat turėjau supratingumo. Turėjau turėti. O kaip suprasti ir vertinti žmones, kurie tiesiog paglosto ranką ir pasako: „Jei turėsi problemų, kreipkis, aš galiu tau padėti“. Kaip suprasti klasės draugus, su kuriais jau antrą mėnesį (nors laisvai kalbėti nemokėjau) galėjau juoktis iki ašarų?“
Elzė — Danija, 2005/2006
„Viskas prasidėjo nuo to, kad atvažiavęs vienas, palikęs savo šeimą, draugus ir viską, kuo gyvenai, susidūrei su nauju gyvenimu, naujais žmonėmis ir pažinai naują, o gal tiesiog truputėlį kitokį, save. Iki šiol atsimenu, kaip išėjusi iš lėktuvo ir pasiėmusi vienintelį lagaminą, žengiau žingsnį. Žingsnį link naujų pažinimų, nuotykių, svajonių ir atradimų. Mane pasitiko vienas didelis didelis apkabinimas iš vienos YFU Danijos savanorės ir aš pasijutau, jog manęs tikrai kažkas laukė — nors aš to žmogaus net nepažinojau.“
Angerona — Vokietija, 2005/2006
„Nebijok pasakyti, kad galvoji kitaip, nors už nugaros ims šnabždėtis.
Nebijok daryti tai, ko nori, nors ir pasakys, kad klysti.
Nebijok stovėti tiesiai, nors bandys tave palaužti.
Nebijok paprašyti pagalbos, nors nenorės tau padėti.
Nebijok norėti būti suprastas, nors tavęs ir nesupras.
Nebijok tikėti, kad bus kitaip. Bus.“
Linas — JAV, 2005/2006
„JAV — didelė šalis... 50 visiškai skirtingų valstijų ir skirtingi žmonės. Laisva šalis su daug įstatymų. Joje gali rasti bet kokį hobį, tiesiog reikia turėti noro. Žmonės labai draugiški, norintys padėti, tereikia tos pagalbos paprašyti. Mokykla labai skiriasi nuo mūsų, ji kartais gali būti ir labai linksma, ypač jei joje pasirenki dalykus, kurie tave domina. Nereikia bijoti naujų įspūdžių ir būti atviram.“
Monika — Danija, 2005/2006
„Jei reikėtų apibūdinti danų gyvenimo būdą vienu sakiniu, turbūt pasakyčiau: „LAISVĖ SU ATSAKOMYBE!“ Norintiems patirti daugybę neišdildomų įspūdžių, susipažinti su įdomiais, mielais bei ištikimais žmonėmis, susirasti tikrą draugą bei pamatyti gražią šalį patariu: važiuokit į Daniją!“
Vitoldas — Belgija, 2005/2006
„Belgai nemėgsta imigrantų, kurių yra iš tiesų daug — apie tris milijonus visoje Belgijoje, todėl tu turi ateiti ir sudominti. Jie tikriausiai nežinos nei kur ta Lietuvėlė, nei kas joje gyvena, bet jeigu tu tik sudominsi, visas kaimas kalbės apie tave, nes supras, kad ne tik Belgijoje gyvena žmonės.“
Lina — Danija, 2003/2004
„Manau, kad mainų programa yra vertingas dalykas, padedantis pažinti kitą tautą, žmones, gyvenimą ir save patį. Be danų kalbos dar išmokau daug svarbių dalykų gyvenimui, kurių kitaip gal ir nebūčiau atradus. Pilna laisvė ir pilna atsakomybė, daug nuostabių mylinčių žmonių ir begalės naujų pamokų bei patyrimų padarė mano mainų programos metus tikrai nuostabiais!“
Emilija — Vokietija, 2003/2004
„Sveiki,
2003-2004-uosius mokslo metus praleidau Vokietijoje, Drezdeno mieste. Nors miestas savo dydžiu prilygo Kaunui, praleisti metai užsienyje buvo nė kiek nepanašūs į lietuviškuosius. Daug keliavau, susipažinau su daugeliu šaunių žmonių iš viso pasaulio, radau draugų ir galiu pasakyti: turiu namus Drezdene, nes mano vokiškoji šeima priėmė mane kaip antrą vaiką, labai padėjo integruotis ir visada palaikė. Po metų Vokietijoje tapau savarankiškesnė bei aktyvesnė ir siūlyčiau kiekvienam praleisti metus užsienyje!“
Miglė — Vokietija, 2003/2004
„Tikrai verta išvažiuot metams į kitą "civilizaciją". Nors ne visada lengva, bet viskas išgyvenama. Nauji draugai, tėvai, pažintys, nepamirštami įspūdžiai visam laikui. Nesusipratimai tik paįvairina ir taip vietoje nestovintį gyvenimą.“
Rokas — Danija, 2003/2004
„Buvau Danijoj. Šalis skiriasi ir nemažai, žmonės skirtingi ir į viską kitaip reaguoja, kitaip suvokia. Man Danijoj labai patiko.“
Gabrielė — Danija, 2000/2001
„Visus metus jie (šeima Danijoje) man teikė šilumą, šypsenas ir labai palaikė matydami, kad ilgiuosi kažko iš toli toli. Jie priėmė mane tokią, kokia buvau. Priėmė į savo namus ir širdis.“
Ieva — JAV, 1998/1999
„Buvau JAV 1998-1999 metais. Atrodo, prieš amžinybę, bet tuo pačiu metu — tarsi ką tik. Daug besišypsančių žmonių, jokių šaligatvių, geltoni mokykliniai autobusai ir tobulo skonio ledai. Ten sutikau savo pirmąją simpatiją, ten pirmą kartą juokiausi iki ašarų, pirmą kartą užsnigtame name praleidau ištisas keturias dienas, nes nė vienas automobilis nesugebėjo pravažiuoti.“
Ieva — JAV, 1998/1999
„Ten pirmą kartą sužinojau, kas yra "namų areštas", pirmą kartą švenčiau Padėkos dieną, pirmą kartą ragavau tikros amerikietiškos picos. Ten sutikau žmones, kuriuos net ir dabar galiu laikyti savo draugais. Ten radau antrus namus, kuriuose vis dar esu laukiama ir kuriuose vis dar turiu ne tik savo kambarį, bet ir savo vonią. Daug ką dariau pirmą kartą ir žinot ką? Mielai pakartočiau :) “