Urtė — Čilė, 2010/2011
„Čilę galėčiau pavadinti šypsenų, vakarėlių ir “taip” šalimi. Autobusų vairuotojai ten šypsosi. Vakarėliai yra neatskiriama mainų moksleivių patirtis.“

„Čilę galėčiau pavadinti šypsenų, vakarėlių ir “taip” šalimi. Autobusų vairuotojai ten šypsosi. Vakarėliai yra neatskiriama mainų moksleivių patirtis.“
„Ten pirmą kartą sužinojau, kas yra "namų areštas", pirmą kartą švenčiau Padėkos dieną, pirmą kartą ragavau tikros amerikietiškos picos. Ten sutikau žmones, kuriuos net ir dabar galiu laikyti savo draugais. Ten radau antrus namus, kuriuose vis dar esu laukiama ir kuriuose vis dar turiu ne tik savo kambarį, bet ir savo vonią. Daug ką dariau pirmą kartą ir žinot ką? Mielai pakartočiau :) “