Mūsų istorija

YFU istorija prasidėjo 1951 metais JAV siekiant užgydyti Antrojo pasaulinio karo žaizdas. Suprasdamas, kad sunkumai Vokietijoje po karo šalies jaunimą veda į kartėlio, beviltiškumo ir nevilties ciklą, Amerikos ministras John Eberly pateikė pasiūlymą. Jis pakvietė paauglius iš karo nuniokotos Vokietijos vienus mokslo metus pagyventi JAV priimančiojoje šeimoje ir mokytis vietinėje mokykloje.  Buvo tikimasi, kad pamatę kaip šeimos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, jaunuoliai bus suinteresuoti grįžti į Vokietiją ir atstatyti valstybės demokratiją. Šią viziją realizavo Rachel Andersen, kuri įkūrė YFU organizaciją ir buvo ilgametė jos vadovė. Prieš ikuriant YFU, dr. R. Andersen svečiavosi Amsterdame, kai pirmąkart po karo buvo įjungtos miesto šviesos. Tas staigios šviesos pliūpsnis buvo toks įspūdingas, kad ji pažadėjo savo gyvenime padaryti viską, kas yra jos galioje, kad šviesos niekada nebeužgestų. 1973 metais jos sunkus darbas buvo įvertintas Nobelio premijos nominacija.
 

Pirmieji mainai įtvirtino gyvenimo šeimoje patirtį ir paskatino YFU plėtrą į kitas pasaulio šalis. Iki šeštojo dešimtmečio vidurio mainai jau buvo vykdomi Skandinavijoje, vėliau išsiplėtė į Vakarų ir Vidurio Europą. YFU pastatė tiltą per Ramųjį vandenyną, kai 1958 atvyko pirmieji moksleiviai iš Japonijos. Tais pačiais metais YFU buvo pristatyta ir Lotynų Amerikai pradedant nuo Meksikos. Pietų Amerikos šalys prisijungė 1959, o 1989 organizacija išsiplėtė ir Rytų Europoje, 1994 Afrikoje.

Pirmuosius moksleivių mainus iš Lietuvos YFU vykdė bendradarbiaudama su Atviros Lietuvos Fondu. 2000 metais buvę mainų moksleiviai įstegė organizaciją YFU Lietuva. Nuo tada iš Lietuvos mainams yra išvykę keli šimtai moksleivių, o į Lietuvą mainams buvo atvykę virš 30 moksleivių. Šiandien kasmet į mainus daugiau nei 50-yje šalių išvyksta apie 30 Lietuvos moksleivių, o į Lietuvą atvyksta apie 10.